Titulinis :: Moterų šlapimo nelaikymas

MOTERŲ ŠLAPIMO NELAIKYMAS

Šlapimo nelaikymas fizinio krūvio metu - tai dažniausia šlapimo nelaikymo rūšis. Ji atsiranda sumažėjus šlapimo sulaikymo jėgoms (kai negali išlaikyti uždarytos šlaplės). Tai pasireiškia dėl šių mechanizmų:

• kai šlapimo pūslės kaklelis ir šlaplė netenka juos palaikančios išorinės užtvaros ir, padidėjus pilvo spaudimui, šis kompleksas pakeičia savo anatominę vietą- tai atsitinka dėl anatomijos defektų, kai nėra sfinkterio mechanizmo sutrikimų;

• dėl vidinio sfinkterio mechanizmo nusilpimo, kai sumažėja maksimalus šlaplės uždarymo spaudimas, t. y. išsivysto sfinkterio arba šlaplės nepakankamumas;

• šių dviejų mechanizmų derinys.

Mišrus šlapimo nelaikymas - tai abiejų išvardintų mechanizmų derinys.
Moterų šlapimo nelaikymo mechanizmo nustatymas - tai raktas į teisingą gydymo kryptį. Tai sudėtingas, daug tyrimų reikalaujantis etapas.

ŠLAPIMO NELAIKYMO LAIPSNIAI

Šlapimas išteka nedaug padidėjus pilvo spaudimui, atsižvelgiant į tai, literatūroje išskiriamos 3 šlapimo nelaikymo stadijos pagal Ingelman-Sundberg ir Stamey . Tai atsispindi 1 lentelėje.
1 lentelė. Šlapimo nelaikymo fizinės įtampos metu stadijos, aprašytos ingelman-Sundberg ir Stamey (Ph. Ballanger, 1995)

Ligonės ištyrimą sudaro apklausa, anamnezės išsiaiškinimas, bendrieji (kraujo, šlapimo ir kt.) ir specialieji tyrimai (echoskopija, uretrocistoskopija, urodinaminiai tyrimai).
Ypač svarbūs urodinaminiai tyrimai. Jie padeda nustatyti šlapimo pūslės raukų funkcijas, atskirti šlapimo nelaikymo rūšis, numatyti, ar reikia operacijos.
Specialiu urodinaminių tyrimų aparatu atliekami tokie tyrimai: cistometrija, uroflometrija, šlaplės spaudimo profilis.
Diagnozei nustatyti ir gydymo būdui parinkti labai vertingas radiologinis tyrimas yra kolpocistograma. Tai dubens organų rentgeninis tyrimas, kuris suteikia informacijos apie šlapimo pūslės kaklelio padėtį bei jo sąsają su aplinkiniais organais (su makštimi ir tiesiąja žarna), padeda nustatyti cistocelę, cervikocistotozę, užpakalinio uretrovezikinio kampo padidėjimą, šlaplės vezikualizaciją. Jis atliekamas suleidus kontrastinių medžiagų į šlapimo pūslę, makštį ir, esant indikacijoms, į tiesiąją žarną. Rentgenogramos atliekamos ramybės metu ir pasistanginus (3 pav.).
Minėti tyrimai padeda tiksliai nustatyti šlapimo nelaikymo rūšis, laipsnius ir pasirinkti tinkamiausią gydymo būdą.
Laborie reklama (urodinamika)

ŠLAPIMO NELAIKYMO GYDYMO BŪDAI

Šlapimo nelaikymas gydomas šiais fizioterapijos būdais: kineziterapija (tarpvietės pratimai, vaginaliniai komisai, darbas su specialiais aparatais (biogrįžtamasis ryšys)), tarpvietės ir dubens elektrostimuliacija. Šio gydymo tikslas - sustiprinti dubens diafragmą, šlaplės sfinkterio sistemą, padidinti šlaplės skersaruožių ir periuretrinių raumenų tonusą bei galingumą. Šį gydymo metodą pasiūlė A.H.Kegel, jis savo darbuose nurodė, kad po gydymo gerų rezultatų gaunama 84 proc. atvejų. Šis gydymas veiksmingas esant audinių silpnumui jaunoms moterims po gimdymų, taip pat per menopauzę.
Gerų rezultatų gaunama gydant  medikamentais: driptane (oksibutini-no), detrusitolio (tolterodino) tabletėmis. Šie preparatai sumažina šlapimo pūslės susitraukimų dažnumą, padidina jos talpą, pagerina šlapimo sulaikymą. Be to, galima skirti spazmolitikų, antidepresantų, simpatikomimetikų.
Menopauzės metu gydoma hormonais.
Dar gali būti skiriama autogeninės treniruotės, gydymas relaksacija, akupunktūromis, šlaplės obturatoriai (siūlomi jau operuotoms moterims, kai nėra norimo rezultato), šlapimo pūslės kaklelio protezai. Aprašoma, kad rezultatai pagerėja 73-83 proc. atvejų.

CHIRURGINIS MOTERŲ ŠLAPIMO NELAIKYMO GYDYMAS

Operuojama esant šlapimo nelaikymui fizinio krūvio metu, esant sfinkterio nelaikymui arba esant šlapimo pūslės bei makšties nusileidimams. Šiuo metu literatūroje aprašoma daugiau kaip 200 įvairių operacijos būdų.
Kokią techniką pasirinkti, priklauso nuo kiekvieno atvejo, kurį lemia pacientės šlapimo nelaikymo rūšis, taip pat chirurgo pasirinkimas ir galimybės.
Šiuo metu populiariausi yra du operacijų būdai: atviros operacijos (atliekamos pro pjūvį) ir minimaliai invazinės operacijos. Atvirų operacijų metu sustiprinama tarpvietės atrama, šlapimo pūslės kakleliui ir šlaplei suteikiama normali anatominė padėtis. Ilgus metus geriausi rezultatai pasiekti atliekant kolposuspensiją Burch būdu.
Šiuo metu gydant moterų šlapimo nelaikymą populiariausios yra minimaliai invazinės operacijos: transobturatorinė pouretrinio raiščio implantacija - TOT operacija ir retropubinė pouretrinio raiščio implantacija (TVT technika). Tai operacijos, kurių metu pro du mažus 1 cm odos pjūvius, atlikus mažą makšties pjūvį, po šlaple prakišamas specialus raištis, kuris sustiprina tarpvietės atramą ir pagerina šlapimo sulaikymą.
Tai naujos operacijos, kurios atliekamos užsienyje nuo 1995 metų. Pasaulyje jau atlikta daugiau nei 1 milijonas tokių operacijų. Tai paprastos operacijos, kurios trunka 20-30 minučių, jas atliekant nereikia pjūvio, jų rezultatai yra geri (17-23). Šias operacijas galima daryti atlikus spinalinę, intraveninę arba vietinę nejautrą.
Tokios operacijos atliekamos ir VUL Santariškių klinikose, Urologijos centre.

Šlapimo nelaikymas - nėra normali būklė bet kuriame amžiuje. Tai liga, kurią galima įveikti.