ŠLAPIMO NELAIKYMO DIAGNOSTIKA
Ligonės ištyrimą sudaro apklausa, anamnezės išsiaiškinimas, bendrieji (kraujo, šlapimo ir kt.) ir specialieji tyrimai (echoskopija, uretrocistoskopija, urodinaminiai tyrimai).
Ypač svarbūs urodinaminiai tyrimai. Jie padeda nustatyti šlapimo pūslės raukų funkcijas, atskirti šlapimo nelaikymo rūšis, numatyti, ar reikia operacijos.
Specialiu urodinaminių tyrimų aparatu atliekami tokie tyrimai: cistometrija, uroflometrija, šlaplės spaudimo profilis.
Diagnozei nustatyti ir gydymo būdui parinkti labai vertingas radiologinis tyrimas yra kolpocistograma. Tai dubens organų rentgeninis tyrimas, kuris suteikia informacijos apie šlapimo pūslės kaklelio padėtį bei jo sąsają su aplinkiniais organais (su makštimi ir tiesiąja žarna), padeda nustatyti cistocelę, cervikocistotozę, užpakalinio uretrovezikinio kampo padidėjimą, šlaplės vezikualizaciją. Jis atliekamas suleidus kontrastinių medžiagų į šlapimo pūslę, makštį ir, esant indikacijoms, į tiesiąją žarną. Rentgenogramos atliekamos ramybės metu ir pasistanginus (3 pav.).
Minėti tyrimai padeda tiksliai nustatyti šlapimo nelaikymo rūšis, laipsnius ir pasirinkti tinkamiausią gydymo būdą.
Mūsų draugai
